InformacijaĮvykiai

Smurtas artimoje aplinkoje: bendradarbiavimas siekiant rezultato

Vasario 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvyko tarpžinybinis susitikimas, skirtas aptarti klausimus dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtų ikiteisminių tyrimų policijoje ir perduotos informacijos specializuotos pagalbos centrams (toliau – SPC) per 2018 ir 2019 m. statistikos. Tam buvo sukviesti Klaipėdos, Telšių ir Kretingos Specializuotos pagalbos centrų, policijos ir prokuratūros atstovai bei regioniniai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Susitikimas buvo organizuotas diskusijų forma, tam, kad kiekvienos organizacijos ir institucijos atstovas turėtų galimybę išsakyti savo lūkesčius ateities bendradarbiavimui bei trumpai pristatyti pasitaikančias problemines situacijas.

Opūs klausimai ir veiklos kryptys

Verta atkreipti dėmesį, kad Klaipėdos AVPK yra vienas pavyzdingiausių komisariatų Lietuvoje, vykdančių vyriausiojo komisaro nurodymą bendradarbiauti su uostamiestyje veikiančiomis organizacijomis bei rengti ketvirtinius susitikimus, siekiant užtikrinti koordinuotą atsaką į smurtą artimoje aplinkoje.

Vienas svarbiausių rodiklių, kurie SPC rodo bendradarbiavimo su policiją sklandumą, – tai perduotų smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius. Palyginimui 2018 m. SPC neperduotų  pranešimų skaičius siekė net 16 proc., tuo tarpu 2019 metais šį skaičių pavyko sumažinti iki 3.5 proc. Policijos pareigūnų pastangos ir SPC specialistų susidomėjimas bendradarbiavimu davė teigiamų rezultatų – organizacijoms pavyko suderinti gana sklandų duomenų perdavimą.

2019 m. Klaipėdos SPC gavo bemaž šimtu pranešimų mažiau, nei pernai, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė diskusijai iškėlė klausimą dėl šio mažėjimo priežasčių. Visuotinės Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad kas ketvirta moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje, ir šie skaičiai nekinta jau ilgus metus, tad su kuo galėtų būti susijęs pranešamų atvejų skaičiaus mažėjimas?

Policijos ir prokuratūros atstovai vieningai sutaria, kad nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo (2011), taikomos ir periodiškai tobulinamos kovos su smurtu priemonės leidžia mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių. Kaip viena iš patikimų priemonių yra įvardijama policijos pareigūnų nuvykimas į šeimas per trys dienas nuo pranešimo apie smurtą. Šie veiksmai, anot teisėsaugos atstovų, padeda stabilizuoti situacijas šeimose ir užkerta kelią pykčio išreiškimui fiziniais veiksmais. Neva ypatingai veiksminga ši priemonė būna tuomet, kai smurtautojas prasikalto pirmą kartą ir iki šiol nebuvo rodęs agresijos savo šeimos nariams. Bet visų institucijų ir organizacijų atstovai vieningai pritaria tam, kad turi būti atlikta išsami ir nešališka analizė, kas gi iš tikrųjų lemia pranešimų skaičių pokytį. Egzistuoja nuomonė, kad nukentėję nuo smurto asmenys, kurie augina mažamečius vaikus, nuo taip vadinamo “Matuko įstatymo” įsigaliojimo bijo pranešti apie smurtą, nes nežino, ar jų vaikai nebus paimti kaip patiriantys “reikšmingą riziką”.

Klaipėdos ir Tėlšių apskričių Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės ramino SPC darbuotojus teigdamos, kad pagal nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigaliojusios Vaikų teisių apsaugos įstatymo pataisas vaikas nebebus paimamas iš šeimos, bet bus privalomai teikiama pagalba šeimai, pasitelkiant giminaičius, artimais ryšiais susijus asmenis, siekiant išspręsti šeimoje kilusias problemas. Tėvams bus paliekamos visos teisės ir, suprantama, pareigos, o vaiko paėmimas bus taikomas tik labai kraštutiniais atvejais.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos (toliau – asociacijos) prezidentė Jurgita Cinskienė akcentavo, kad žiniasklaidos dėmėsis vaikų teisėms, vaikų paėmimo iš šeimų bylų eigos viešinimas padarė „meškos paslaugą“ kovai su smurtu artimoje aplinkoje. Lietuvos gyventojai galėjo būti suklaidinti ir pradėti manyti, jog vaikai gali būti paimami iš šeimų vos tik socialiniams darbuotojams įžengus pro duris ar tiesiog gavus pranešimą apie neva smurtą patyrusius vaikus. Nors realybėje paimtų iš šeimų vaikų skaičiai nėra tokie dideli, kad būtų galima sunerimti dėl masinio vaikų atėmimo.

Projektas, skatinantis veikti

Jurgita Cinskienė pristatė Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“, kuri bus vykdomas asociacijos dar du metus. Pagrindinis projekto tikslas – tai visuomenės nepakantumo smurtui skatinimas, keičiant visuomenėje vyraujančias nuostatas, pabrėžiant įvairių smurto formų atpažinimo svarbą. Kita, bet nemažiau svarbi užduotis yra pradėti kalbėti ne tik apie fizinį smurtą, bet ir kitas jo formas – psichologinį, seksualinį bei ekonominį bei siekti surasti teisinius bei visuomeninius būdus kovoti ir su šiomis smurto formomis.

Projekte numatyti mokymai visiems Lietuvos regionams, į kuriuos kviečiami konkrečios savivaldybės specialistai, kurie dirba su šia problema, pavyzdžiui policijos, prokuratūros atstovai, savivaldybių darbuotojai, socialiniai darbuotojai. Mokymai skirti suteikti informacijos apie smurtą, jo atpažinimą, diskutuoti apie savivaldybėse kylančias problemas ir sunkumus siekiant mažinti murtą artimoje aplinkoje.

Be mokymų, projekte bus įgyvendinimas viešinimo kampanijos bei vykdomos pakartotinės apklausos: trys metus jos vyks visoje Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, ar taikomos poveikio priemonės daro įtaką situacijos pokyčiui. Numatytos ir kitos veiklos, su kuriomis Jūs galite susipažinti paspaudę nuorodą.

Kas dar neramina?

Susitikime dalyvaujantys specialistai nuogąstavo, kad į diskusijas apie smurtą artimoje aplinkoje nėra įtraukiama žiniasklaida, nes jos įtaka neretai turi neprognozuojamų padarinių. Panaši situacija yra ir su sveikatos apsaugos specialistais: jie neretai lieka nuošaly visų smurto problemų aptarimų. O tiek psichinės sveikatos apsaugos specialistai, tie priklausomybių ligų specialistai galėtų aktyviai įsitraukti į smurto problemos sprendimą.

Dalia Puidokienė pabrėžė, kad kai didėja pagalbos teikimo laikas, jos veiksmingumas auga. Kuo daugiau specialistų įsitrauktų į glaudų bendradarbiavimo ratą, kuo daugiau jie būtų įgudę spręsti smurto keliamas problemas, tuo veiksmingesnė bus pagalba ir tuo labiau

Visi specialistai pritaria nuomonei, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas padarė didelį poveikį problemos sprendimui, per jo galiojimo laiką tam tikrą prasme pasikeitė smurto pasekmių ir traumos suvokimas. Žmonės daugiau pradėjo galvoti appie tai, kad sunkumai, patirti vaikystėje gali turėti įtakos asmenų elgesiui bei būsenai suaugusiajame amžiuje. Tenka, be abejo, pripažinti, kad prevencijos poreikis, vaikų auklėjimas nepakantumo smurtui tradicijoje bei patyčių išgyvendinimas iš visuomenės išlieka labai didelis, bet kol kas tai vyksta tik pavienių iniciatyvų formą.

Informacijai: Lietuvos Respublikos teisės aktai, skirti kovai su smurtu artimoje aplinkoje.