Nematomi ekonominis ir psichologinis smurtas turi būti kriminalizuoti

Norint suvokti, ką reikia daryti toliau, iš pradžių verta įvertinti esamą situaciją. Kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje – tokia nuostata tampa ypatingai svarbi. Nes nepaisant visų pastangų – tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek valstybinių institucijų: programų, įstatymų, priemonių ir veiklų – smurtas artimoje aplinkoje išlieka labai skaudžia ir brangiai kainuojančia problema. Smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai sudaro beveik 20% visų nusikaltimų, o jų finansinė išraiška – 1,5 milijardo eurų per metus.

Taigi, kur esame dabar? „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ tokį kokybinį tyrimą Moterų informacijos centro užsakymu atliko autorių kolektyvas: Giedrė Purvaneckienė, Vita Venslovaitė, Irena Stonkuvienė, Rūta Žiliukaitė.  Tyrimo tikslas – įvertinti teikiamos pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims kokybę bei prieinamumą ir parengti rekomendacijas dėl jų tobulinimo.

Pasak tyrimo autorių šiuo metu būtina kriminalizuoti beveik nematomą ekonominį ir psichologinį smurtą, ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. O taip pat kuo greičiau priimti LR Seimo įvairių frakcijų moterų Seimo narių siūlomą Mediacijos įstatymo 20 straipsnio pataisos projektą, kuris apsaugotų smurtinių santykių aukas nuo smurtautojo poveikio norint nutraukti santuoką bei sprendžiant vaikų klausimus.

Tyrimo autorės savo išvadose konstatuoja, kad šiuo metu trūksta sveikatos apsaugos darbuotojų apibrėžto dalyvavimo teikiant pagalbą smurto aukoms. Taip pat aiški būtinybė į ateities planus įtraukti pagalbą nuo smurto nukentėjusiems neįgaliems asmenims. Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos.

Informacijos stoka visuose lygiuose – viešojoje erdvėje, tarpinstituciniame kontekste ir asmeniniame lygmenyje – yra viena iš esminių kliūčių teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Todėl tyrimo autorės mano, kad būtina skirti dėmesio koordinuotai ir savalaikei informacijai.

Ekspertų nuomone, labiau nei vienkartinės akcijos yra veiksmingos tęstinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos programos. Siekiant ilgalaikių smurto artimoje aplinkoje mažinimo tikslų, būtinas tvarus šių programų finansavimas. Tolesnį sėkmingą darbą užtikrintų didesnis ir tikslesnis statistinių rodiklių kiekis, kuriuos analizuojant būtų galima dar geriau planuoti priemones kovai su smurtu artimoje aplinkoje.

Tyrimo pristatymas ir diskusija vyks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sausio 8 d. 10.45 val. (adresas Vivulskio g. 13, Vilnius; 201 salė). Diskusijos programą rasite čia.

Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius. 

SPC kontaktai Lietuvoje http://www.lygus.lt/spc-kontaktai/