Ką darome ne taip?

Neseniai nuskambėjusi Vilniaus naktiniame klube sumuštos ir išprievartautos merginos istorija akivaizdžiai parodė neįtikėtiną lyčių stereotipų valdomą visuomenės toleranciją seksualiniam smurtui. Jauno policininko prievartos auką kaltinantis įrašas socialiniuose tinkluose – atvira šios tolerancijos išraiška, kuri turėtų priversti sunerimti su smurtu kovojančias organizacijas. Dar vienas nerimą keliantis signalas – vėliau policijos išsakyti komentarai apie tai, kad tai buvo „asmeninė nuomonė“, kuri „neturėjo būti išsakyta viešai“. O tyliai ir savam rate? Normalu?

Moterų informacijos centras ir kiti Specializuotos pagalbos centrai jau daug metų organizuoja mokymus policijos pareigūnams apie tai, kaip atpažinti smurtą, kaip padėti aukai, kokia turėtų būti efektyvi pagalbos ir prevencijos sistema. Tačiau sunku tikėtis, kad vieną ar kelias dienas išklausytos paskaitos iš esmės pakeis mąstymą ir nuostatas. O būtent jos lemia tai, kad patyrusios seksualinį smurtą aukos toli gražu ne visada kreipiasi pagalbos. Patirtas siaubas ir pažeminimas dažnai pralaimi dar didesniam siaubui būti pažemintai pareigūnų, aplinkos ir visos visuomenės.

Jungtinėje karalystėje atliktas tyrimas sako kad didelė dalis seksualinio smurto aukų kreipiasi į krizių centrus pagalbos dėl įvykio, kuris nutiko prieš 12 mėnesių ar daugiau. Ir taip yra šalyje, kurioje šių metų vasario mėnesį daugiau nei 90 tūkstančių žmonių pasirašė kreipimąsi į televizijos kanalų vadovus dėl informacijos apie pagalbą seksualinio smurto aukoms skelbimo
po programų, kuriose yra seksualinio smurto scenų arba apie tai kalbama, transliacijos. Krizių centrų patirtis parodė, kad po tokių transliacijų besikreipiančių žmonių skaičius išauga kartais.

Europos sąjungos mastu atlikti tyrimai sako, kad per metus seksualinį smurtą patyria apie 3,7 mln. moterų. Tai sudaro 2 % 18–74 amžiaus moterų ES. Viena iš 20 moterų (5 %), sulaukusių 15 metų, buvo išžaginta. Pusė visų moterų Europos Sąjungoje (53 %) bent kartais vengia tam tikrų aplinkybių ar vietų, nes bijo, kad susidurs su fizine ar seksualine prievarta.

Turime rasti būdų kaip įtvirtinti suvokimą, kad seksualinis smurtas yra nusikaltimas ir ne, auka nėra kalta.

Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.