Neįgali auginti savo vaiką?

Gegužės 12 d. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, reaguodama į neįgalaus asmens teisių auginti savo vaiką pažeidimą, išsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentui JE Gitanui Nausėdai ir kitiems aukštas pareigas einantiems politikams raštą, pareiškiant savo poziciją šiame konkrečiame ir visais panašiais žmogaus teisių pažeidimo atvejais. Siūlome Jums susipažinti su šiuo raštu:

DĖL DAUGIALYPĖS DISKRIMINACIJOS PRIEŠ NEĮGALIĄ MOTERĮ IR VAIKO SUGRĄŽINIMO ŠEIMAI

Jungtinių Tautų (toliau – JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos 23.4 straipsnis[1] sako, jog <…Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno arba abiejų tėvų neįgalumo.>. Todėl įvykis, kai iš neįgalios moters atimamas kūdikis, laikomas tarptautinio masto skandalu ir ypatingai rimtu pažeidimu dėl daugialypio asmens diskriminavimo fakto panaudojant institucinę galią ir kontrolę. Pasak JT Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininko prof. J. Ruškaus, panašu, Lietuvoje grubiai pažeista Konvencija, šis Konvencijos straipsnis, o taip pat ir Konvencijos 5.2. straipsnis, pagal kurį valstybės, šios Konvencijos Šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties.“[2]

Vaiko teisių apsaugos specialistai, ignoruodami JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, pažeisdami neįgalaus žmogaus teises bei piktnaudžiaudami savo galia ir kontrole, panaudojo institucinį smurtą prieš neįgalią moterį ir jos kūdikį, atskirdami vos savaitės laiko naujagimę mergaitę nuo Indrės Norkūnienės ir jos vyro Ovidijaus Norkūno šeimos ir tokiu būdu padarydami didžiulę traumą visiems šeimos nariams, ypač vaikui.

Pasaulio sveikatos organizacija smurtą apibrėžia kaip sąmoningą fizinės ar psichologinės jėgos ar pranašumo naudojimą prieš save patį, kitą asmenį, asmenų grupę ar bendruomenę, kurio pasekmė yra arba gali būti sužalojimas, mirtis, psichologinė ar materialinė žala ir sutrikęs vystymasis. Mergaitė, kuriai šiai dienai jau daugiau nei septyni mėnesiai, šiuo metu auginama svetimų asmenų, vis dar nepažino per šį be galo reikšmingą laikotarpį savo mamos kvapo, juoko, mylavimo, savo tėvo rankų, jų rūpesčio ir tėvų suteikiamo saugumo. Prašome paaiškinti, kokiu JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsniu remiantis buvo priimtas sprendimas atskirti vos gimusį vaiką nuo šeimos?

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo[3] 1 straipsnis nurodo <… užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, …>. Prašome paaiškinti, kuo remiantis buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos specialisto ar specialistų sprendimas atskirti vaiką nuo šeimos ir ar tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bendrų nuostatų 1 straipsniui? Kokia pagalba šeimai buvo pasiūlyta ir ar ji tinkamai suteikta?

JT Vaiko teisių konvencijos[4] nuostatos teigia, jog <… vaikai turi teisę būti ypač globojami ir remiami …>, <„. šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei …>, <… vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą >,“. Šios konvencijos 9 straipsnio 1 dalis numato, kad < Valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, …>. 

Prašome paaiškinti, ar Vaiko teisių apsaugos specialistų priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo savo biologinės šeimos neprieštarauja konvencijoje apibrėžtoms šioms ir kitoms nuostatoms[5]? Kas prisiims atsakomybę bei paaiškins, kodėl Vaiko teisių apsaugos specialistų gretose dirba asmenys, neturintys tinkamos kompetencijos, negebantys atsižvelgti ir jautriai bei empatiškai reaguoti į konkrečios šeimos situaciją bei nesusipažinę su tarptautinių konvencijų nuostatomis.

JT Neįgaliųjų teisių konvencijos Preambulėje[6] teigiama, jog šalys turi pripažinti, kad < … neįgalumas atsiranda dėl asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, ir požiūrio bei aplinkos sudaromų kliūčių sąveikos, trukdančios tokiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. …>. Konvencija aiškiai įvardija, jog neįgalumo egzistavimui reikšmingą įtaką turi „požiūrio bei aplinkos sudaromų kliūčių sąveika“, kuri gali būti rimtas trukdis negalią turintiems žmonėms visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiaverčiai. Šiuo konkrečios Norkūnų šeimos atveju Vaiko teisių apsaugos specialistai, neleisdami auginti vaiko dėl mamos turimos negalios, savo veikimu ar neveikimu padarė fizinį ir ypač traumuojantį psichinį poveikį, kuris būtų apibūdinamas smurtu[7] prieš mamą ir vaiką. Kriminologai šį terminą aiškina „šiurkščia prievarta“. 

Prašome paaiškinti, kas prisiims atsakomybę ir atlygins už šių veiksmų pasekmes bei padarytą žalą minėtos šeimos asmenims, o ypač vaikui?

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos (LMTĮA) narių atsakingi specialistai, kovojantys prieš smurto reiškinio egzistavimą žmonių gyvenime, atsakingai sako NE tokiam Vaiko teisių apsaugos specialistų elgesiui ir reikalauja atsakingų institucijų imtis neatidėliotinų veiksmų, kad šis grubus žmogaus teisių pažeidimas būtų nedelsiant ištaisytas.

LMTĮA nori atkreipti dėmesį j tai, kad Lietuva, ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo laikytis jos principų ir turi prisiimti atsakomybę už padarytą didžiulę žalą minėtos šeimos nariams, pasiūlyti šeimai neatlygintiną pagalbą ir užkirsti kelią panašaus pobūdžio veiksmams ateityje bei skirti lėšų specialistų kompetencijos tobulinimui.

Pagarbiai,

LMTĮA vadovė

Jurgita Cinskienė 

Raštą parengė: LMTĮA valdybos narė Dr. Dalia Puidokienė

Papildyta 2020-05-14

Šių metų gegužės 14 dieną buvo gautas atsakymas į pateikiamą raštą iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurio kopijos taip pat pasiekė Kėdainių rajono savivaldybės administraciją, Kėdainių pagalbos šeimai centrą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Toliau cituojame šio atsakymo esminę dalį:

“Atkreipiame dėmesį, kad vietos lygmeniu dirbantys specialistai aktyviai ieško galimybių šeimai gauti papildomas paslaugas, sutelkiant valstybės ir nevyriausybines organizacijas. Pagal galimybes, kviečiame Kėdainių pagalbos šeimai centrą ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungą, kitus galimus partnerius bendradarbiauti sprendžiant atvejį – su šeima dirbantiems specialistams
ypatingai svarbi yra pagalba įgalinti šeimą priimti siūlomas paslaugas ir kitokią pagalbą, motyvuoti ją bendradarbiauti su specialistais, suvokti siūlomų paslaugų bei pagalbos poreikį ir naudą, ir pan.

Primename, kad už paslaugų vaikams ir šeimoms plėtrą ir prieinamumą yra atsakingos savivaldybės – kaip nurodyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnyje, savivaldybės atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą, planuodamos ir organizuodamos socialines paslaugas, kontroliuodamos bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

Taip pat, atsižvelgiant į bendrą poreikį didinti paslaugų vaikams ir šeimoms prieinamumą ir turint omenyje, kad š.m. gegužės 18 d. įvyks Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas klausimas dėl negalią turinčių tėvų teisių užtikrinimo, Ministerija taip pat tikisi nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia pasiūlymų ir rekomendacijų dėl pagalbos neįgaliesiems tėvams, susilaukusiems vaikų, prieinamumo didinimo, galimų paslaugų ir darbo formų plėtros.

Dėkojame už bendradarbiavimą

Viceministrė Vilma Augienė”

 [1] Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, 23 straipsnis, 4 dalis: „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kurių sprendimus gali peržiūrėti teismas, pagal galiojančius įstatymus ir procedūras nusprendžia, kad toks atskyrimas yra būtinas dėl vaiko interesų. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo, http://www.ndt.lt/ncigaliuiu-teisiu-konvenciia/

[2] Prof. J. Ruškus, 2020 balandžio 9 d., „ Iš neįgalios merginos atimta ką tik gimusi dukrytė: net neleido pabandyti būti mama, https://www.facebook.com/permalink.php7storv fbid=2666985350251689&id= 100008207501315 ’Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymas (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-01-01) https://e- seias.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.26397/asr

[4] Vaiko teisių konvencija (Priimta Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1) httpsT/gr seimas.lrs.lt/portal/legalAet/lt/TAD/rAlS.19848

[5] Vaiko teisių konvencija (Priimta Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1) https://e- seimas.lrs.lt/portal/lcgalAct/lt/TAD/TAIS.19848

[6]Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Preambulė, 1 psl. https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/1318 neigaliuiu-tcisiu- konvenciia-lt200911061.pdf

[7] Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, I skyrius, 7 str. „ Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-2680,2016-10-12, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25274 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/ltrrAD/TAlS.400334/asr